• Rūta Šetikaitė

Jaunas džiazas: saksofonininkė Paulina Bakšaitė

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 26 d.

Sopraniniu saksofonu grojanti mergina – išties retenybė Lietuvos džiazo scenoje. Šių metų Vilnius Jazz Young Power konkurse specialią Metų atradimo nominaciją gavusi atlikėja dalijasi savo keliu džiazo link bei pasakoja, kaip pasirinko tokį ypatingą instrumentą.

Paulina, papasakokite, kaip nusprendėte groti saksofonu? Koks buvo jūsų kelias muzikos link? 


Nuo mažens nemažai laiko leidau Alytaus muzikos mokykloje, kadangi mano mama ten dirba fortepijono mokytoja. Pamenu, kažkurį vakarą ji paklausė, ar norėčiau mokytis groti, taip viskas ir prasidėjo. Pasirinkau smuiką, tačiau po kelerių metų vienas po kito atsitiko du įvykiai koncerte šeikeriu pritariau saksofonininkui, tai buvo pirmoji kiek artimesnė pažintis, supratau, kad man patinka šitas instrumentas, patinka, kaip skamba, o po poros savaičių, toje pačioje muzikos mokykloje, koncertavo Petras Vyšniauskas. Tada supratau, kad saksofonas man ne šiaip patinka, o LABAI patinka. Na, o kitais mokslo metais mokiausi jau ne tik smuiko skyriuje, bet ir pučiamųjų instrumentų. 


Kuo šis instrumentas jums ypatingas? Ką jaučiate, grodama sopraniniu saksofonu?

Visuomet itin žavėjausi soprano tembru (galbūt tas vaikystėje girdėtas koncertas turėjo įtakos), tačiau ilgą laiką grojau tik alto saksofonu ir, jau mokantis Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, pradėjau justi kažin kokį diskomfortą, tarsi tarp manęs ir instrumento būtų nematoma siena. Kuo daugiau plytų į tą sieną buvo mūrijama, tuo labiau augo noras išbandyti sopraną, kol atsirado galimybė norą įgyvendinti. Pabandžiau, prilipo, patį instrumentą pajaučiau kitaip, jis arčiau rankų, jaučiu, kad juo galiu papasakoti daugiau. 

Šių metų Vilnius Jazz Young Power konkurse dalyvavote kartu su grupe Wind Trio. Kaip susibūrėte? Kiek laiko grojate kartu?

Su Wind Trio susibūrėme praeitą rudenį ir, galima sakyti, atsitiktinai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turime ansamblinės improvizacijos discipliną, kurios metu pradėjome groti trise ir gan greitai supratome, kad kartu mums smagu tai daryti. Tą patį rudenį dalyvavome P. Vyšniausko saksofonininkų konkurse, užėmėme III vietą. Deja, bet viruso situacija mus, kaip ir visus kitus, privertė padaryti nemažą pertrauką, tačiau susibėgome vėl.  Kaip manote, kuo jūsų trio išskirtinis visame lietuviškos muzikos kontekste?

Turime nemažą klasikinės muzikos, nuo baroko iki šiuolaikinės akademinės, foną (visi trys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojame ne Džiazo katedroje), manau, tai veikia kiekvieno iš mūsų savitą muzikos suvokimą, formuojamą garsą. Lietuvoje turime gerą saksofono mokyklą, daug puikių atlikėjų, kurie groja įvairiuose projektuose, vis tik saksofonų trio rečiau pasitaikantis reiškinys. O taip pat norėčiau paminėti Wind trio altu grojančio Davit Avetisyan kompozicijas. Kokią džiazo asmenybę norėtumėte pasikviesti pietų (o gal į barą)? Kodėl?

Ar pietų, ar į barą, ar pasivaikščioti (ar bet kur), jei tik būtų įmanoma, kviesčiausi Alice Coltrane. Mano galva, ji buvo nuostabi moteris.


Sužinokite savaitės džiazo renginius pirmieji!

  • Facebook
  • Instagram

Džiazo klubo veiklą remia

©2020 Džiazo klubas