• Rūta Šetikaitė

Islamo ir krikščionybės santykį nagrinėjantis džiazo duetas koncertavo Paliesiaus dvare

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 26 d.

Paskutinį vasaros šeštadienį, rugpjūčio 29-ąją, Ignalinos rajone įsikūrusiame Paliesiaus dvare jau ketvirtą kartą pasirodė vienas ryškiausių pasaulyje džiazo pianistų Tord Gustavsen. Šįkart sceną norvegų muzikantas dalijosi su afganų ir vokiečių kilmės vokaliste Simin Tander. Duetas koncerto svečiams pristatė netikėtą kultūrų derinį: afganų kalba sudainuotas Norvegijos liaudies muzika bei himnais paremtas vokalines kompozicijas, bitnikų poeto Kenneth Rexroth eilėraščio „I Refuse“ džiazinę improvizaciją ir dainas pagal legendinio persų poeto Rumi kūrinius.

Džiazo filosofu tituluojamas Tord Gustavsen, vos pirštų galiukais liesdamas fortepijono klavišus, vokalistės Simin Tander atliekamas dainas tarsi tvirtą standų audinį išsiuvinėjo švytinčiais garsų dygsniais, suteikdamas sapniškam, ekstaziškam ir ekspresyviam balsui šilumos ir šviesių tonų. Simin Tander koncerto metu, rodos, per dainas ir gimtąją afganų kalbą atsigręžė į savo istoriją, šaknis ir išsiveržė iš akademinio džiazinio dainavimo manieros, užleisdama vietą jusliniam, gaivališkam garsui, atskleisdama kūrinius per jų patyrimą, leisdama melodijų ir tekstų sintezei pulsuoti jos balsu, kartais šnibždant ir švilpaujant, kartais agresyviai skanduojant frazes, kartais mistiškai plevenant poezijos žodžius, lyg motų šilkine nosinaite.

Koncerto metu pianistas Tord Gustavsen šią muzikinę kolaboraciją įvardijo kaip suteikiančią galimybę atrasti naujas erdves ir patirti dar nežinomas kultūras. Atlikėjas, užaugęs su bažnytine muzika ir ilgus metus ją tyrinėjęs per džiazo prizmę, kartu su Simin Tander atrado tašką, kuriame sujungė dvi, atrodytų, priešinguose poliuose esančias krikščionių ir islamo muzikos tradicijas. Vien ko vertas užmojis išversti senovinius norvegų himnus į afganų kalbą ir deramai juos interpretuoti, kad visa koncertinė programa būtų vientisa lyg medžiagos rietimas.

Paskutinį pasirodymo kūrinį vokalistė išskyrė kaip savo mėgstamiausią. Tai - norvegų giesmė „A Castle In Heaven“, kurią ji atliko afganiškai. Ši daina, pasak Simin Tander, yra apie pasitikėjimą, tvirtą stovėjimą ant žemės, sąmonės grožio, vidinės karalystės statymą žmoguje. Nuskambėjus šiam kūriniui, pilnutėlė Paliesiaus dvaro salė, atrodytų, vienu ypu subruzdėjo: žmonės tarsi sutartinai šoko nuo kėdžių ir gausiais aplodismentais dėkojo atlikėjams. Plojimai nesiliovė nei po 5, nei po 30 sekundžių, ir muzikantai apdovanojo publiką persų poeto Rumi eilėraščio „What Was Said To The Rose“ džiazine interpretacija.


Panašu, kad Ignalinos rajone įsikūręs Paliesiaus dvaras tampa viena iš brandžiausių muzikos salių Lietuvoje. Viena po kitos pasaulinio garso džiazo, improvizacinės ir klasikinės muzikos žvaigždės šypsosi po dvaro skliautais ir pripildo žiūrovus nepamirštamais įspūdžiais. Savo veikla Paliesiaus dvaras įrodo, kad kultūra neskirta vien tik didmiesčiams: į nuošalų kaimą išgirsti įspūdingų vardų suvažiuoja publika iš visos šalies, o koncertuoti grįžtantys atlikėjai įrodo, kad meilė menui gali skleistis ir būti auginama net ir mažytėje mūro salėje, įsikūrusioje tarp miškais apaugusių vieškelių.


Sužinokite savaitės džiazo renginius pirmieji!

  • Facebook
  • Instagram

Džiazo klubo veiklą remia

©2020 Džiazo klubas